Epikrizė
Apie 80-90 proc. suaugusių žmonių yra užsikrėtę paprastosios pūslelinės virusu (Herpes simplex, HSV) ankstyvoje vaikystėje. Užsikrečiama oro-lašeliniu būdu, per gleivines, virusas nukeliauja į nervų sistemos mazgus ir juose užsilieka, o susilpnėjus imunitetui gali suaktyvėti ir sukelti įvairių organų pažeidimą, taip pat ir encefalitą.
Sergamumas herpetiniu encefalitu siekia 3-4 atvejus iš 1 mln. gyventojų per metus, dažnis nepriklauso nuo amžiaus ir lyties, neturi sezoniškumo ir geografinio paplitimo.
Simptomai:
Dvejinimasis akyse
Veido perkreipimas
Matomas neryškus vaizdas
Jutimų sutrikimas
Paralyžiai
Pusiausvyros sutrikimai
Psichikos sutrikimai
Epilepsiniai priepuoliai
Galvos skausmas
Rijimo sutrikimas
Ligos eiga
Encefalitui būdingi galvos smegenų pažeidimo simptomai, kuriuos įvertina gydytojas neurologas: dvejinimasis, neaiškus matymas, veido perkreipimas, klausos, uoslės, kalbos, rijimo sutrikimai, galūnių pasilpimai ar net paralyžiai, pusiausvyros nestabilumas, užtirpimai, šlapinimosi ar/ir tuštinimosi sutrikimai.
Dažnai stebimi įvairaus pobūdžio epilepsiniai priepuoliai.
Galimi psichinės veiklos sutrikimai: pakitęs suvokimas, atmintis, elgesys bei interpretacijos (kliedesiai, haliucinacijos), nesiorientavimas aplinkoje, laike, savyje; kartais išsivysto įvairūs miego sutrikimai.
Encefalito metu būna įvairaus laipsnio sąmonės slopinimas: vangumas, nenoras veikti (apatija), mieguistumas; sunkesniais atvejais pacientas gali menkai ar visiškai nereaguoti į aplinką.
Kartu dažniausiai esti ir kiti, meningitui būdingi simptomai: galvos skausmas, pykinimas ar/ir vėmimas, sprando raumenų įtempimas, bendras negalavimas, karščiavimas, padidėjęs jautrumas aplinkos dirgikliams (šviesos baimė, nemalonūs įprasti garsai, prisilietimas).
Virusiniai encefalitai, meningoencefalitai paprastai esti ūmūs.
Pradžioje galimi bendro negalavimo simptomai: silpnumas, nuovargis, apetito stoka, raumenų skausmai. Kartais eiga gali būti žaibinė – itin sunki ir greita, pvz., povakcininio, poinfekcinio hemoraginio encefalito, meningoencefalito, ypač kai nusilpęs imunitetas.
Herpetinis encefalitas taip pat pasižymi sunkia eiga ir bloga prognoze – jo negydant, per 7-14 parų 70-80 proc. ligonių miršta.
Komplikacijos:
Pūlingo meningoencefalito atveju gali susiformuoti pūlinys (abscesas) ar platesnė pūlių sankaupa (empiema), tada būtinas operacinis gydymas. Jei liga anksti nustatoma ir skubiai gydoma, įmanomas visiškas pasveikimas (ypač erkinio encefalito atveju). Tačiau galimi liekamieji reiškiniai: nuovargis, atminties (ypač trumpalaikės) bei dėmesio koncentracijos sutrikimas, elgesio ar mokymosi sutrikimai, o sunkiais, komplikuotais atvejais (ypač herpetinio encefalito atveju) – paralyžiai (galūnių pasilpimai), klausos, uoslės, regos sutrikimai, epilepsija, intelekto defektai. Kitos komplikacijos: infekcijos išplitimas į kitus organus, prisidedanti antrinė infekcija, pragulos.
Gydymas:
Encefalitas – skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė: įtarus šią ligą, būtina pacientą paguldyti į ligoninę. Ligonį tiria ir gydo neurologas, infekcionistas ar/ir gydytojas reanimatologas, jei būklė labai sunki.
Herpetinis encefalitas gydomas acikloviru, citomegaloviruso sukeltam encefalitui gydyti skiriamas gancikloviras. Erkinio encefalito sukėlėjui specifinio priešvirusinio gydymo nėra.
Sergamumas herpetiniu encefalitu siekia 3-4 atvejus iš 1 mln. gyventojų per metus, dažnis nepriklauso nuo amžiaus ir lyties, neturi sezoniškumo ir geografinio paplitimo.
Simptomai:
Dvejinimasis akyse
Veido perkreipimas
Matomas neryškus vaizdas
Jutimų sutrikimas
Paralyžiai
Pusiausvyros sutrikimai
Psichikos sutrikimai
Epilepsiniai priepuoliai
Galvos skausmas
Rijimo sutrikimas
Ligos eiga
Encefalitui būdingi galvos smegenų pažeidimo simptomai, kuriuos įvertina gydytojas neurologas: dvejinimasis, neaiškus matymas, veido perkreipimas, klausos, uoslės, kalbos, rijimo sutrikimai, galūnių pasilpimai ar net paralyžiai, pusiausvyros nestabilumas, užtirpimai, šlapinimosi ar/ir tuštinimosi sutrikimai.
Dažnai stebimi įvairaus pobūdžio epilepsiniai priepuoliai.
Galimi psichinės veiklos sutrikimai: pakitęs suvokimas, atmintis, elgesys bei interpretacijos (kliedesiai, haliucinacijos), nesiorientavimas aplinkoje, laike, savyje; kartais išsivysto įvairūs miego sutrikimai.
Encefalito metu būna įvairaus laipsnio sąmonės slopinimas: vangumas, nenoras veikti (apatija), mieguistumas; sunkesniais atvejais pacientas gali menkai ar visiškai nereaguoti į aplinką.
Kartu dažniausiai esti ir kiti, meningitui būdingi simptomai: galvos skausmas, pykinimas ar/ir vėmimas, sprando raumenų įtempimas, bendras negalavimas, karščiavimas, padidėjęs jautrumas aplinkos dirgikliams (šviesos baimė, nemalonūs įprasti garsai, prisilietimas).
Virusiniai encefalitai, meningoencefalitai paprastai esti ūmūs.
Pradžioje galimi bendro negalavimo simptomai: silpnumas, nuovargis, apetito stoka, raumenų skausmai. Kartais eiga gali būti žaibinė – itin sunki ir greita, pvz., povakcininio, poinfekcinio hemoraginio encefalito, meningoencefalito, ypač kai nusilpęs imunitetas.
Herpetinis encefalitas taip pat pasižymi sunkia eiga ir bloga prognoze – jo negydant, per 7-14 parų 70-80 proc. ligonių miršta.
Komplikacijos:
Pūlingo meningoencefalito atveju gali susiformuoti pūlinys (abscesas) ar platesnė pūlių sankaupa (empiema), tada būtinas operacinis gydymas. Jei liga anksti nustatoma ir skubiai gydoma, įmanomas visiškas pasveikimas (ypač erkinio encefalito atveju). Tačiau galimi liekamieji reiškiniai: nuovargis, atminties (ypač trumpalaikės) bei dėmesio koncentracijos sutrikimas, elgesio ar mokymosi sutrikimai, o sunkiais, komplikuotais atvejais (ypač herpetinio encefalito atveju) – paralyžiai (galūnių pasilpimai), klausos, uoslės, regos sutrikimai, epilepsija, intelekto defektai. Kitos komplikacijos: infekcijos išplitimas į kitus organus, prisidedanti antrinė infekcija, pragulos.
Gydymas:
Encefalitas – skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė: įtarus šią ligą, būtina pacientą paguldyti į ligoninę. Ligonį tiria ir gydo neurologas, infekcionistas ar/ir gydytojas reanimatologas, jei būklė labai sunki.
Herpetinis encefalitas gydomas acikloviru, citomegaloviruso sukeltam encefalitui gydyti skiriamas gancikloviras. Erkinio encefalito sukėlėjui specifinio priešvirusinio gydymo nėra.
